- ko
- 5 ko conj. žr. 4 kas 4: Išalkėliai paukščiai dažnai užlenda pesliams už akių ir, ko besidalinę su paukščiais, patys viską suėda Blv. Fazanas užkluptas užmiršta sparnus turįs. Ko beskridęs, įduria galvą žemėn, plasnoja arba bėgioja Blv.
Dictionary of the Lithuanian Language.